ilgabrikis

ìlgabrikis (hibr.) sm. (1) vežimas su ilgomis gardimis: Didelis ilgabrikis, prikrautas šieno, stovėjo ant kelio Krok. Kinkyk arklius ìlgabriky, važiuosim šieno Smn. Tėvas pakinkė ilgabrikį ir įsisodinęs nuvežė vaikus į Marijampolę rš. Prie stirtų darbavosi šimtai moterų ir vyrų, kraudami lapus į dvarinius ilgabrikius Šlč.